Straipsniai

Ar tai nekilnojamojo turto kainų burbulo mokestis?

2010 07 02

Virgilijus Lukošius

Nekilnojamojo turto mokestis – kas, kodėl?

Lietuvoje vyksta viešosios diskusijos apie nekilnojamojo turto mokestį. Kodėl dabar? Kai nekilnojamojo turto kainų burbulas bliūkšta, o jo purslai niekaip nesiliauja.

Valdžia iškėlė jo idėją, bet tuo pačiu iškėlė ir daug neaiškumų bei nenuoseklumų. Brangiausiai kainuojantis mokestis dar neišgelbėjo nė vienos Europos valstybės. Jį surinkti kainuoja 2-3 kartus brangiau nei vidutiniškai kitus mokesčius. Valdžia ieško keliasdešimt milijonų litų, bet nemato dramblio panosėje. Kaip naudojamas valstybės, t.y. visų piliečių, turtas nesinori net kalbėti.

plačiau

Ar biudžeto deficitas – pagrindinis deficitas?

2010 05 28

Paprastai stengiuosi laikytis kiek atokiau nuo politikos reikalų, tačiau kai jie priartėja taip arti ekonomikos, kad jai pradeda grėsti pavojus - nori nenori mintys pačios pradeda suktis apie politikus.

Pastaruoju metu gyventojų akiratyje vėl laukiamas biudžeto karpymas ir mokesčių didinimas. Žinoma, kuri valdžia tai bedarytų, ji atrodys blogai - labai blogai ar tik truputį blogai, priklausys nuo to kaip tai darys. Tačiau nereikėtų kelti klausimo ar tai iš viso reikia daryti. Biudžeto deficitas yra nepateisinamas dalykas, ir už jį visuomet bus atsakinga valdančioji koalicija. Tai pats pirmas klausimas, kuriuo turėtų būti pasirūpinta.

plačiau

Pajamų deklaravimas

2010 04 23

Virgilijus Lukošius

Apie mokesčius visi pradeda rimčiau galvoti, kai artėja gegužės 1 d. - metinių gyventojų pajamų deklaracijų pateikimo terminas ir dažnam investuotojui ar spekuliantui reikia susimokėti Gyventojų pajamų mokestį (GPM).

Mokesčių optimizavimas

Investuojant vienas iš labai svarbių, momentų yra geros asmeninės mokesčių politikos taikymas. Legalus, vykdomas vadovaujantis galiojančiais įstatymais, mokesčių planavimas ir optimizavimas nėra neetiškas ar baustinas. O finansinės žalos ar naudos jis gali atnešti kiekvienam investuotojui.

Mokesčių optimizavimo tikslas – mokesčių sumažinimas tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims. Yra specialistų audito ir įvairiose konsultacinėse kompanijose, kurie iš to valgo duoną, bet jų paslaugos aišku nepigios.

Prisimename kiek diskusijų prieš porą metų tarp spekuliantų kėlė individualios veiklos klausimas. Dabar VMI nuomonė jau nusistovėjo, bet kiekvienam svarbu įvertinti, kada apsimoka registruoti individualią veiklą, kada ne. Nuo to priklausys, ar reikia mokėti 15 proc. pajamų mokestį nuo visų pajamų ar 27 proc. (jeigu iš šių pajamų atimamos patirtos išlaidos veiklai vykdyti). Štai čia prasideda įdomumas - o ką galima įtraukti į išlaidas? Tai personalinio kompiuterio įsigijimas, internetas, telekomunikacijų ryšio abonentiniai mokesčiai ir pan.. O kaip su automobilio remonto kaštais, degalais, būsto išlaikymu, nuoma? Kas gali būti traktuojama kaip "informacijos priemonių panaudojimas gauti informacijai"? Turint daug tokių įvairių išlaidų - gal bus verta registruotis PVM mokėtoju, kad būtų galima susigrąžinti PVM...

plačiau

Nedarbo šmėklos grimasos

2010 04 06

Virgilijus Lukošius

Verslas stebi ir stebisi

Darbo biržos funkcionieriai jau buvo pradėję džiaugtis, kad registruoto nedarbo augimo tempai Lietuvoje lėtėja. Taip ir buvo, nors 2010 m. kovo 1 d. šalyje buvo registruota 299,5 tūkst. bedarbių ir tai sudarė 13,9 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Buvo konstatuota, kad registruoto nedarbo augimo tempų mažėjimą lėmė mažesnis per mėnesį įregistruotų bedarbių skaičius, išliekančios gana stabilios įsidarbinimo galimybės bei aktyvus darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimas. Gražu. Kuo daugiau gerų žinių, tuo greičiau galėtume tikėtis Lietuvos ekonomikos atsigavimo.

Bet čia trenkė perkūnas iš pavasarinio valdžios dangaus. Griežtai pasakyta – PSD (privalomojo sveikatos draudimo) mokesčius turi mokėti ne tik emigrantai ar buvusieji nemokamose atostogose, bet ir darbo biržoje neįsiregistravę bedarbiai. Skambūs, bet grėsmingi, žodžiai liejosi iš VMI pareigūnų, finansų ministrės, o po to ir iš premjero lūpų.

plačiau

Nacionalinės bankroto ypatybės Lietuvoje - "feniksai"

2010 03 26

Virgilijus Lukošius

Verslas bankrutuoja - verslo nebėra. Taip sako teorija

Yra daug sąlygų (pvz., laiku nemokamas darbo užmokestis, neatsiskaitoma už gautas prekes, atliktus darbus, su biudžetu), kuomet teismui gali būti pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau bankroto byla iškeliama, jeigu teismas turi pagrindo teigti, kad įmonė yra nemoki, t.y. kai įmonės finansiniai įsipareigojimai yra lygūs jos turtui arba jį viršija. Teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu įmonės turto pakanka finansiniams įsipareigojimams įvykdyti arba kreditorių reikalavimų vykdymas yra užtikrintas įkeitimu.

Kadangi pareiškimas pateikiamas vietovės, kurioje yra nemokios įmonės buveinė, apygardos teismui, aišku, kad bet kuris teismas negali svarstyti bankroto klausimų. Apygardos teismai yra 5 didžiuosiuose Lietuvos miestuose, šiek tiek jų mažiau nei Lietuvoje yra apskričių, bet pakankamai daug, kad reikėtų nemažai kvalifikuotų ekonomiką ir finansus išmanančių teisėjų. Tai yra nemaža problema praktikoje, nes bankroto bylos yra sudėtingos, specifinės ir ne visada lengvai sprendžiamos. Manau, jog verslui būtų naudinga ir dėl to yra svarstytini specializuoto teismo įkūrimo variantai.

plačiau

Straipsniai

Ar tai nekilnojamojo turto kainų burbulo mokestis?

Ar biudžeto deficitas – pagrindinis deficitas?

Pajamų deklaravimas

Nedarbo šmėklos grimasos

Nacionalinės bankroto ypatybės Lietuvoje - "feniksai"

Rekomenduojame

Mums įdomi Jūsų nuomonė!

Naujausios forumo žinutės

Nauji straipsniai

Populiariausia

Kodėl reikalinga infliacija?

PVM skaičiuoklė

Antkainis

Investuotojas

Diskonto norma